Kuriant architektūrinį projektą, šiandien retas jau įsivaizduoja to projekto pristatymą be 2D ar 3D vizualizacijos. Nes būtent vizualizacijos suteikia visas galimybes pademonstruoti savo siūlomus, iki smulkmenų apgalvotus, architektūros ir jį supančios aplinkos dizaino sprendimus. Kartu, taip galima ne tik atskleisti savo patirtį, kūrybiškumą ar inovatyvumą, bet ir efektyviau pritraukti projekto investuotojus.
Kaip yra kuriamos architektūrinės 3D vizualizacijos?
Kiekvienas tai atliekantis specialistas nusakytų skirtingai, išvardindamas savo naudojamas programines įrangas ir darbo eigas. Tačiau didžiosios daugumos 3D vizualizacijos kūrimo procesas yra panašus, t. y. atliekami modeliavimo ir vizualizavimo darbai, kur priklausomai nuo projekto, dažniausiai yra pasirenkami tokie sprendimai, kaip „SketchUp Pro“, „3ds Max“, „ArchiCAD“ ir įvairūs jų priedai bei „V-Ray“, „Redshift“ ar „Corona Render“. O visas procesas užbaigiamas post-produkcija, kuriai atlikti pasitelkiami „Adobe Photoshop“ įrankiai. Nors viskas atrodo paprasta, tačiau pradedantiems vizualizuoti architektūrinius projektus, o neretai ir jau patyrusiems specialistams, iškyla klausimų renkantis programines įrangas ir (ar) jų priedus, priimant sprendimus galinčius padėti išsiskirti iš kitų projektų, sutaupyti laiko ir pan. Todėl toliau kviečiame apžvelgti kiekvieną vizualizavimo darbo eigos etapą išsamiau ir atsakyti į klausimus kylančius tiek naujokams, tiek jau patirties turintiems specialistams.
Kaip perkelti architektūrinio projekto informaciją į vizualizavimo sprendimą?
Prieš pradedant vizualizavimo darbus pirmiausiai reikia savo turimo projekto informaciją iš projektavimo bei modeliavimo sprendimų perkelti į pasirinktą vizualizavimo sprendimą. Keliant projektus tarp skirtingų sprendimų yra naudojami įvairūs failų formatai. Vienas jų, savo universalumu pasižymintis failų formatas yra FBX. Šis failo formatas prieš kitus failus yra pranašesnis tuo, jog perkeliant projektą savyje gali turėti („pernešti“) – apšvietimą, geometriją, animaciją, kameras bei medžiagiškumą.
FBX failų formatą galima gauti iš visų modernių projektavimo bei modeliavimo sprendimų, tokių kaip „Revit“, „SketchUp Pro“, „ArchiCAD“, „Vectorworks“ ir kt. Todėl jei vizualizavimui, kaip padarėme mes, pasirinktumėte „3ds Max“, tuomet perkeliant projekto informaciją iš minėtų projektavimo bei modeliavimo sprendimų, rekomenduojame naudoti FBX failų formatą. Kas žymiai palengvins projektų perkėlimą tarp skirtingų sprendimų ir padės sutaupyti laiko, neskiriant jo papildomai projekto neperkeltai informacijai atkurti.
„Autodesk 3ds Max“ yra vienas dažniausiai pasirenkamų sprendimų architektūrinėms 3D vizualizacijoms kurti. „3ds Max“ pasižymi įrankių gausa, skirta 3D modeliams kurti. Tačiau ieškantys informacijos apie šį sprendimą dažnai susiduria su vyraujančiu įsitikinimu, jog vizualizuojant projektus „3ds Max“ sprendimu, reikia išmanyti visus jo modeliavimo įrankius. Tačiau verta pažymėti, jog įkeltame projekte, pvz., projektas buvo kurtas „Revit“ sprendimu, kartais reikia tik pakoreguoti jame esančius 3D modelius arba sukurti trūkstamus elementus, o tokiems darbams atlikti pakanka turėti gerus darbo „3ds Max“ įrankiais žinių pagrindus.
Pradedantiems specialistams, pasirinkusiems savo projektą vizualizuoti „3ds Max“ sprendimu, reikėtų žinoti, jog čia, 3D modelių kūrimo principas yra grįstas modifikatoriais – unikalia darbo eiga, leidžiančia daryti įvairius pakeitimus nesibaiminant, jog tie pakeitimai sugadins kuriamą 3D modelį. Tačiau, pasirinkus netinkamą darbo eigą, gali atsitikti taip, jog modeliai bus sugadinti nepataisomai ir juos teks kurti iš naujo. Todėl labai svarbu nuo pat modeliavimo darbų pradžių naudoti tinkamą darbo eigą.
Įgavus patirties modeliavimo dalis bus kur kas paprastesnė, neužimanti tiek daug laiko. Čia verta pažymėti, jog ne visus projekto vizualizacijai reikiamus modelius privalote kurti patys. Taupydami savo laiko išteklius, galima naudotis kitų specialistų sukurtais ir į įvairias platformas patalpintais 3D modeliais. Pavyzdžiui, dažnai įkeltas arba sumodeliuotas architektūrinis projektas būna papildomas įvairiais 3D modeliais – tvoromis, elektros stulpais, mažais architektūriniais elementais. Daugumą šių objektų galima rasti atsisiųsti ir, sutaupant vizualizavimo laiką, įkelti į savo projektą.
Beieškant modelių vizualizacijai papildyti, tarp siūlomų modelių galima rasti ir 3D modelių, atitinkančių PBR (Physically-Based Rendering) reikalavimus. Ką tai reiškia? Ogi tai, jog toks 3D modelis į projektą bus įkeltas kartu su savo medžiagiškumu, nes jis tinka visiems vizualizavimo sprendimams. Taigi, radus ir panaudojus tokį modelį sutaupysite ne tik modeliavimo laiko, bet ir medžiagos sukūrimui skirto laiko.
Unikalių medžiagų ir tekstūrų kūrimas, galimybė išsiskirti iš kitų
Neretai susiduriame su situacija, kai 3D modelių medžiagiškumo kūrimas apima tik medžiagų parsisiuntimą iš visiems (tiek jums, tiek jūsų konkurentams) gerai žinomų platformų ir tų medžiagų naudojimą daugybę kartų. Tai ne tik, kad nepadeda išsiskirti iš konkurentų, bet ir atima daug laiko ieškant tinkamo dydžio tekstūros bei kiek įmanoma jos panašesnės į kliento pageidaujamą atspalvį, raštą, tankumą ir pan. Visas šias problemas išsprendžiame, tiesiog pradėję kurti savo medžiagas bei jas pagal poreikį įvairiai modifikuojant, taip sukuriant didžiule gausa pasižyminčią asmeninę medžiagų biblioteką. O visa tai padaryti leidžiantis sprendimas yra „Substance Designer“. „Substance Designer“ sprendimu galime kurti unikalias ir kartu universalias bei parametrines tekstūras, dar sutrumpintai vadinamas PBR (Physically Based Rendering). Procedūrinės tekstūros kurtos „Substance Designer“ sprendimu, leidžia ne tik greitai ir efektyviai keisti tekstūras, bet ir sukurti įvairias jų modifikacijas, kurios projektą paverčia unikaliu. Be to, visos sukurtos medžiagos turi visus reikalingus kanalus – „Normal Map“, „Bump Map“, „Refl. Map“ ir kitus.
„Substance Designer“ sprendimas laisvai įveikia net tokį kylantį iššūkį, kaip namo, tvoros ar kito objekto paviršiaus nusidėvėjimo efekto sukūrimas. Vienas būdų tai padaryti yra sukurti nusidėvėjimo įspūdį kuriančią medžiagą. „Substance Designer“ leidžia norimai medžiagai sukurti reikiamą susidėvėjimo vaizdą ir esant poreikiui tą susidėvėjimo lygį redaguoti realiu laiku. Tai reiškia, jog eliminuojamas laiko praradimas, kuris įprastai skiriamas bandomiesiems render‘iams kurti.
Kaip ir kuo kuriama architektūrinės 3D vizualizacijos augmenija?
Augmenijos kūrimas yra vienas sudėtingesnių vizualizavimo etapų. Viena priežasčių yra tai, jog reikia sukurti didelius kiekius augmenijos, bet kartu neprarasti visų naudojamo kompiuterio resursų. Darbo eigoje, kur naudojamas „3ds Max“ augmenijai, pvz., interaktyviai žolei, kurti, šiuo metu vienas iš geriausių tam darbui skirtų sprendimų yra specialus „3ds Max“ priedas – „Forest Pack“.
„Forest Pack for 3ds Max“ siūlomais įrankiais interaktyviu būdu galima sukurti, paskirstyti ir pagal turimo projekto reikalavimus išdėstyti, tokius augalijos komponentus, kaip medžius, krūmus, gėles. Na, o jei kuriamoje vizualizacijoje prireikia tokių objektų, kaip akmenų, nukritusių medžių šakų ir pan., tai „Forest Pack“ tam taip pat puikiais tinkamas pasirinkimas.
Kiti vizualizavimo sprendimai turi savo specialius priedus augmenijai kurti. Pavyzdžiui, „SketchUp Pro“ augmenijai kurti turi priedą pavadinimu „Scatter“
Architektūrinės 3D vizualizacijos post-produkcija
Atlikus vizualizavimo darbus, šiuo atveju „V-Ray“ technologijomis, kaip scenos apšvietimas, medžiagų sukūrimas ir priskyrimas bei kt., gaunama vizualizacija. Tačiau bendraujant su užsakovais sukurtą 3D vizualizaciją, beveik visada tenką kelis ir net daugiau kartų koreguoti. Kas atima daug laiko, tiek iš specialistų atliekančių įvairias korekcijas, tiek iš užsakovų priverstų laukti po keletą ar net daugiau dienų. Su tokiu sudėtingu ir laiką atimančiu koregavimo procesu susiduria tiek pradedantys, tiek patyrę specialistai. Nežinant, jog sukurta 3D vizualizacija turi daug paslėptų skaičiavimų – specialių sluoksnių, vadinamų – „Render Elements“, kurie yra skirti greitam redagavimui „Adobe Photoshop“ įrankiais, yra tiesiog grįžtama prie render‘inimo proceso ir žinoma prie laukimo.
Naudodami minėtus specialius sluoksnius – „Render Elements“ ir „Adobe Photoshop“, galite greitai ir realiu laiku keisti vizualizacijos – apšvietimą, atspindžius, žymėti objektus ir atlikti tų pažymėtų objektų greitas spalvų korekcijas, sukurti skirtingas architektūrinio projekto nuotaikas.
Visais šiais trumpais video įrašais dalinomės keletą mėnesių savo CGISCIENCE (anksčiau žinomo kaip STUDIO KIBITZ) Facebook paskyroje. Tačiau jei mūsų Facebook nesekate, o mūsų komandos rengtą šios nagrinėtos darbo eigos nuotolinę "Live Online" apžvalgą - „Kaip sukurti eksterjero 3D vizualizaciją?“ praleidote, kviečiame peržiūrėti šio renginio įrašą.
Tikimės, jog šis įrašas apie architektūrinio projekto vizualizavimą, buvo įdomus ir naudingas. Linkime gražių, įdomių projektų, kurie savo realistiškomis medžiagomis, apšvietimu, krintančiais šešėliais ir skleidžiama nuotaika išsiskirtų iš kitų ir atneštų Jums sėkmę!
Na, o jei peržiūrint mūsų pasidalintus video įrašus iškilo klausimų, susisiekite su mūsų komanda telefonu +370 655 93439 arba el. paštu mokymai@cgiscience.lt ir mes mielai į juos atsakysime.