Pastatų informacinis modeliavimas, geriau žinomas kaip trumpinys BIM („Building Information Modeling“), tai būdas, kuriuo šiuolaikiniai architektai projektuoja pastatus. Informacinis 3D modelis padeda architektams gana tiksliai atvaizduoti galutinį produktą net ankstyvuose projektavimo etapuose. Toliau architektūriniai projektai yra įvairiais būdais vizualizuojami. Pagal naujausias galimybes, tai galima padaryti, kuriant mišrę realybę („Mixed reality“), virtualią realybę ( „Virtual reality“ arbe VR), papildytąją realybę („Augment reality“ arba AG) ir foto-realistines vizualizacijas. Būtent pastarosios, Lietuvoje BIM projektų vizualizavime kol kas yra populiariausios.
Mūsų CGISCINECE komanda įgyvendindama projektus, kuriuose reikia atlikti BIM projekto vizualizavimą, tai yra sukurti projekto foto-realistines vizualizacijas, vadovaujasi universalia darbo eiga, jau ne kartą naudotą įgyvendinant ankstesnius komercinius projektus. Ji yra efektyvi, padeda išvengti tam tikrų techninių subtilybių ir kartu sutaupyti laiko.
Plačiau apie universalią BIM projektų vizualizavimo darbo eigą, mūsų pastebėjimus ir rekomendacijas kviečiame sužinoti perskaitant žemiau esantį aprašą bei peržiūrint šia tema organizuoto webinar‘o įrašą, kurį rasite čia arba šios temos aprašo pabaigoje.
Kokia gi ta universali darbo eiga?
Tai darbo eiga, kai pastato informacinis modelis, gautas kuriant pastato projektą „Autodesk Revit“ sprendimu, FBX failų formatu yra perkeliamas į „Autodesk 3ds Max“, kur naudojantis papildomais sprendimais yra vizualizuojamas. Grafiškai ši darbo eiga atrodytų taip:
Kyla klausimas kur yra šios darbo eigos universalumas? Atsakymas slypi mūsų darbo eigos pasirinkime, perkeliant projekto duomenis ir sujungiant „Revit“ ir „3ds Max“ darbo eigas, naudoti FBX failus. Būtent FBX failai užtikrino:
sklandų informacijos perkėlimą iš „Revit“ projektavimo aplinkos į „3ds Max“ ir darbo eigų sujungimą, taip sukuriant tarpusavio „gyvą“ ryšį. Tokiu būdu sujungtas modelis reikiamu metu yra sklandžiai atnaujinimas. Kas sutaupo laiko ir padeda išvengti tam tikrų techninių subtilybių.
nesudėtingą reikiamų „3ds Max“ priedų bei kitų projektavimo sprendimų prijungimą.
paprastą projekto vizualizavimą, net kai programinių įrangų versijos nesutapo.
Žinoma, „Revit“ projektą, turintį visą informacinio modelio informaciją bei visą 3D geometriją, į „3ds Max“ eksportuoti galima naudojantis ir „Revit“ failu. Gautas rezultatas bus panašus, kaip ir atlikus perkėlimą FBX failais. Tačiau FBX darbo eiga yra pranašesnė tuo, jog galima vienu metu dirbti keliomis ir daugiau programinių įrangų, nepaisant jų versijų skirtumų. O prireikus nesudėtingai galima prijungti reikiamą medžiagą iš kitų produktų, tokių kaip: „MagiCAD“, „Civil3D“, „SketchUp Pro“, „Navisworks“ ir pan.
FBX failo formato galimybės ir universalumas apjungiant projektus vizualizavimui „3ds Max“ sprendimu
Jei anksčiau niekada nebandėte apjungti „Revit“ ir „3ds Max“ darbo eigų FBX failais, gali būti, jog Jums, kaip ir nemažai daliai pradedančių specialistų, iškils dažniausiai pasitaikantys klausimai – „Kokius paruošiamuosius darbus reikia atlikti iki „Revit“ projekto perkėlimo į „3ds Max“?“ ir „Kokia „Revit“ projekto informacija bus perkelta?“. Gera žinia ta, jog eksportuojant projektą iš „Revit“ į „3ds Max“, nieko nereikia papildomai ruošti, nes FBX faile keliauja visa „3ds Max“ projektui reikalinga medžiaga, t. y. geometrija, projekto struktūra, pradinis medžiagiškumas, šeimos, pradiniai apšvietimo sprendimai, 3D vaizdai (3D views).
Ir jei pačiam eksportavimui nieko atskirai ruoštis nereikia, tai jau kalbant apie tolimesnį darbą reikėtų atkreipti dėmesį, jog atliekant pačio „Revit“ projekto eksportavimą į „3ds Max“, rekomenduotina susiskirstyti „Revit“ projekto struktūrą taip, kad tolimesnė darbo eiga būtų kuo patogesnė ir aiškesnė. O skirstyti projekto struktūrą galima pagal medžiagiškumą, kategorijas, šeimas ir panašiai.
Na, o jei prie jau apjungtų „Revit“ ir „3ds Max“ projektų reikia prijungti dar vieno projekto, pavyzdžiui dažnai nuo projektuojamų pastatų neatsiejamą dalį, kaip civilinės ir aplinkos inžinerijos objektų projektavime naudojamo sprendimo „Civil3D“ informaciją, tuomet kaip ir „Revit“ atveju, rekomenduojame visą „Civil3D“ projekto informaciją į „3ds Max“ eksportuoti FBX failų formatu.
Tokį pasirinkimą pirmiausiai rekomenduojame todėl, jog prie „3ds Max“ projekto gali būti prijungtas ne vienas FBX failas, o tai reiškia, kad vienu metu galite apjungti iš karto kelis projektus, ruoštus skirtingais sprendimais. Antra priežastis susijusi jau su anksčiau minėta FBX savybe, kuri leidžia apjungti skirtingus sprendimus nepaisant jų versijų skirtumų. Toks lankstus suderinamumas tikrai labai svarbus ir be abejonės naudingas, nes ko gero pas jus, kaip ir pas daugelį, vienu metu nėra visos programinės įrangos atnaujinamos į vienų metų versijas.
FBX failų „gyvas“ ryšys su „3ds Max“ sprendimu
BIM procese, kaip ir BIM projekto vizualizavimo procese neretai atliekami kažkokie pakeitimai ir papildymai. Todėl čia svarbiu klausimu tampa, kaip visi vėliau atlikti pakeitimai ir / ar papildymai atsispindės visame projekte. Labai svarbu, kad visa informacija laiku ir sklandžiai atsinaujintų.
Būtent taip atsinaujina „3ds Max“ projektas prie kurio prijungtas „Revit“ FBX failas. Tai yra, kai tik „Revit“ projekte yra atliekami geometriniai pakeitimai, atnaujinimo metu pakeista geometrija pasikeičia ir „3ds Max“ aplinkoje, tačiau anksčiau kurtas projekto medžiagiškumas, apšvietimas bei kiti padaryti darbai nedingsta.
Tačiau nėra viskas taip paprastai, nes atsinaujinimas automatiškai pats savaime neįvyksta. Tai reiškia, jog atlikus pakeitimus „Revit“ projekte reikia pakartotinai eksportuoti projekto medžiagą FBX failų formatu į „3ds Max“, kuriame visi anksčiau atlikti darbai liks kaip buvę, o atsinaujins tik su paskutiniu FBX failu atkeliavusi informacija. Ši FBX failo savybė, padėjo užtikrintų, jog galutiniame rezultate, nepaisant kiek ir kokių pakeitimų atlikome, mūsų projektas visur turėjo vienodą informaciją.
Dar vienas dalykas, kurį būtinai reikia atlikti, nepaisant tarp projektų sudaryto vadinamo „gyvo“ ryšio, tai vienetų patikrinimas. Ką tai reiškia? Įsikėlus „Revit“, „Civil3D“ ar kitą projektą arba abu paminėtus projektus į „3ds Max“, neretai atsitinka taip, jog skiriasi tų projektų mastelių vienetai. Pavyzdžiui, įkelto projekto mastelis buvo skaičiuojamas metrais, o kuriamos 3D vizualizacijos mastelis yra skaičiuojamas centimetrais. Kadangi projekto vizualizavimas yra fiziškai tikslus, vizualizacijos geometrija turi atitikti dydžius ir proporcijas. Neatlikus vienetų patikrinimo ir jei reikia pakeitimo, vėliau gali laukti nemaloni staigmena, kuri ne tik nepradžiugins, bet ir gražins prie darbų pradinio taško.
Papildomų elementų ir trūkstamų modelių įkėlimas
Vizualizuojant BIM projektus neretai tenka juos papildyti įvairiais elementais ar trūkstamais modeliais. „3ds Max“ projektą galima papildyti įvairiais papildomais elementais, skirtais parodyti inžinerinius sprendimus. Pavyzdžiui, „3ds Max“ projektas gali būti papildomas „MagiCAD for Revit“ inžineriniais elementais. Taip pat galima panaudoti elementus, skirtus projektą papildyti mažosios architektūros sprendimais – suoliukais, medžiais, lauko šviestuvais ir kt.
Projektą be ką tik minėtų papildomų elementų, galima papildyti trūkstamais 3D modeliais, paimamais iš kitų produktų ar „3ds Max“ priedų. Pavyzdžiui, į projektą perkelti reikiamus 3D modelius galima naudojantis „SketchUp Warehouse“. O norint, kad „Revit“ projekto vizualizacija atrodytų profesionalesnė, pasitelkus „3ds Max“ priedo – „Forest pack“ įrankius, galima sukurti interaktyvią, puikios kokybės žolę.
Projekto apšvietimas ir medžiagos
Tinkamas projekto apšvietimas ir kokybiškos medžiagos, vienas svarbesnių dalykų, darančių jūsų projektą patraukliu bei išsiskiriančiu. Todėl šiam procesui laiko pagailėti nevertėtų.
Mūsų nagrinėjamoje BIM projektų vizualizavimo darbo eigoje projektui apšviesti buvo pasirinktas „V-Ray Next“ sprendimas. Jis yra modernus, greitas ir suderinamas su daugeliu projektavimo, modeliavimo ir vizualizavimo produktų. Jo apšvietimas fiziškai yra toks tikslus, kad galima išgauti norimą scenos apšvietimo kokybę skiriant tam protingas laiko sąnaudas. O su paskutiniais atnaujinimais „V-Ray Next“ apšvietimo sprendimai tapo dar patrauklesni dėl atsiradusių kelių naujovių. Pirma, nuo šiol čia yra galimas automatinis šviesumo reguliavimus. Antra, naujausioje „V-Ray Next“ versijoje naudojant „Dome light“ sprendimą apšvietimas gali būtų adaptyvus. Tai sutaupo ne tik laiko, bet ir yra gaunamas geras atspirties taškas, nuo kurio lengviau pradėti kurti tolimesnius apšvietimo sprendimus.
Žinoma, dirbantys „Revit“ programine įranga tikrai yra susipažinę su apšvietimo sprendimu – „Sun Light“. Eksportavus „Revit“ projektą į „3ds Max“ aplinką, kartu perkeliamas ir minėtas apšvietimo sprendimas. Tačiau „Sun Light“ dėl kokybės trūkumo tolimesniame vizualizavimo procese nėra tinkamas naudoti, todėl visgi rekomenduotume pasirinkti vizualizuoti „Revit“ projektą „V-Ray Next“ sprendimu, kur kaip pagrindiniu apšvietimo šaltinis yra naudojamas „Dome Light“ ir HDRI paveiksliukas.
Apšviesdami šį projektą vadovavomės principu, kaip ir daugumai eksterjero projektų rekomenduojama, pirmiausia sceną apšvietėme „Dome Light“ šviesos šaltiniu ir tik po to perėjome prie trūkstamų šviesos elementų šaltinių.
Kodėl verta į darbo eigą įtraukti post-produkcijos etapą?
Įgyvendinant projektus laiko valdymas, jo taupymas yra vienas kertinių dalykų, padedančių sėkmingai įgyvendinti kiekvieną projektą. Tačiau šiai dienai vis dar nemaža dalis mūsų šalies specialistų nėra girdėję, jog naudojantis „V-Ray“ post-produkcijos sluoksniais – „Render Elements“, ir „Adobe Photoshop“ įrankiais gali daryti smulkius projekto pakeitimus bei spalvų ir apšvietimo korekcijas ir sutaupyti daugiau nei 50% darbų derinimo su užsakovu laiko. Nes tokių esminių momentų, kaip: spalvų, apšvietimo, fono, atspindžių korekcijų nereikia iš naujo render‘inti, o visa tai gali būti sutvarkoma realiu laiku Photoshop’e.
Jei Jūsų darbo eigoje nėra post-produkcijos etapo, ko gero po susitikimo su užsakovu visas spalvų, apšvietimo, fono, atspindžių ar kitas korekcijas atliekate su „V-Ray“. Tai reiškia, jog po visko Jūsų vėl laukia render‘inimo etapas, kuris atima nemažai laiko resursų. O juk turint vizualizaciją su visais reikalingais „V-Ray“ sluoksniais galite ją greitai ir patogiai pakoreguoti bei pagražinti „Photoshop“ sprendimu. Pavyzdžiui, naudojant „V-Ray“ sluoksnius („Render Elements“) ir „Photoshop“ įrankius, galite pakoreguoti vizualizacijos detalumą, pakeisti šešėlių intensyvumą ar įvesti nuotaiką, pritaikant šaltus arba šiltus apšvietimo akcentus. Galite net išsirinkti kurį apšvietimo šaltinį norite iš „Render Elements“ keisti. Ir vietoje ilgo laukimo, kuris neretai užsitęsia iki paros ar net ilgiau, gauname reikiamą rezultatą, žinoma priklausomai nuo reikiamo atlikti koregavimo kiekio, per valandą ar dvi.
Būtent dėl visų šių išvardintų privalumų šiai dienai post-produkcijos etapas ir yra tapęs neatsiejama mūsų 3D vizualizacijų kūrimo darbo eigos dalimi.
Tikimės, jog šis universalios BIM projektų vizualizavimo darbo eigos aprašas, buvo ne tik įdomus, bet ir naudingas. Norinčius pamatyti ir apie tai sužinoti dar šiek tiek daugiau kviečiame peržiūrėti ir šia tema vykusio webinar‘o įrašą:
Nors į visus webinar‘o metu užduotus klausimus atsakėme dar renginio metu, o atsakymus į klausimus, gautus el. paštu, išsiuntėme iškart po renginio, norime priminti, jog klausimus galite užduoti ir vėliau, t. y. peržiūrėjus webinar‘o įrašą ar perskaičius mūsų komandos paruoštą universalios BIM projektų vizualizavimo darbo eigos aprašą. Savo klausimus galite užduoti susisiekus su mumis el. paštu mokymai@cgiscience.lt arba telefonu +370 655 93439.